Vinco Kudirkos progimnazijoje neslūgstantis entuziazmas bendradarbiavimui

  Gruodžio 15 d. į respublikinę konferenciją ,,Funkcinis neraštingumas–kaip padėti?‘‘, kuri vyko Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje organizuojant kartu su Šiaulių valstybine kolegija, rinkosi bibliotekininkai ir mokytojai, puoselėjantys raštingumą. Pranešimus konferencijoje skaitė Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojos.

   Konferenciją pradėjusi  progimnazijos direktorė Rasa Dagienė  teigė, jog neraštingumas ir funkcinis neraštingumas yra visuotinė problema, su kuria susiduria ne tik moksleiviai, bet ir visos amžiaus grupės. Nerimauti yra ko, nes neraštingumas laikomas grėsme visuomenės raidai, kalbėjo direktorė.

  Pirmąjį pranešimą tema: Funkcinis neraštingumas: problema ar norma skaitė Dr. docentė  Rasa Pocevičienė. Docentė pateikė tezes apie tai, kaip konkrečiai pasireiškia funkcinis neraštingumas.

Kai asmuo tegali kartoti veiksmus žinomoje situacijoje, bet negali pritaikyti savo žinių esant naujoms aplinkybėms;

 negeba rasti naujo užduoties sprendimo būdo, susieti atskirų žinomų veiksmų į visumą ir sukurti naujo „produkto“;

 vengia sudėtingesnių darbų, kartoja tas pačias sistemines klaidas, nesiima intelektualių užduočių;

atpažįsta žodžius, tačiau nesugeba atkoduoti kalbos, pažinti meninę ar techninę jos prasmę;

dažniausiai tokie žmonės nemėgsta skaityti, o jeigu tenka, tai greitai pavargsta, jiems skauda akis ir galvą, kyla noras užsiimti kitokia veikla;

 dažnai skaito garsiai arba bent tardami žodžius lūpomis;

egzistuoja skirtumas tarp to, ką žmogus skaitė ir ką suprato, gebėjimas užduoti klausimus ir t.t.

  Dr. Docentė Jurgita Macienė kalbėjo apie dalykinius elektroninius laiškus kaip funkcinio neraštingumo pavyzdį. Ji citavo Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto socialinių mokslų studijų įvairių krypčių programų studentų laiškus dėstytojai.

 Ir štai kokios išvados:

studentai nesilaiko dalykinio laiško struktūros reikalavimų;

prasta dalykinių laiškų kalbinė raiška;

į dalykinį laišką veržiasi „šnekiškumo“ požymiai.

Kolegijos lektorės Eglės Dumšienės pranešime  apie skiriamuosius ženklus skaitmeninėje erdvėje buvo pateikta pavyzdžių apie taisyklingų ir netaisyklingų brūkšnių, brūkšnelių, kabučių, tarpų vartojimo atvejus.

Pranešime Skaitymo kultūros transformacija kaip neraštingumo įveika lektorė Violeta Stsėnaitė kalbėjo apie gebėjimus skaityti. 2016 m. Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus labai pagerėjo - Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją, o mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai).

  Per 5 metus (2011-2016 m.) pagerėjo ir grožinių, ir informacinių tekstų skaitymo rezultatai. O per 15 metų (2001-2016 m.) informacinių tekstų skaitymo rezultatai pagerėjo labiau negu grožinių tekstų skaitymo rezultatai  (PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas). Informacinėje visuomenėje charakterizuoti skaitymą kaip sociokultūrinę krizę arba erozijos apimtą reiškinį yra neteisinga. Tikslinga kalbėti apie skaitymo transformaciją, ją analizuoti, pažinti, prisijaukinti ir susidraugauti.  Visapusiška skaitymo kultūros transformacija neturėtų tapti kultūrinio pesimizmo priežastimi: nes kultūra visada kito. Technologijų įtakoje atsirandančias naujas skaitymo formas, skaitytojų nuostatas būtina pripažinti ir modifikuoti skaitymo praktikas, kurti naujus darbo su informacija modelius, teigė lektorė.

  Na, o kokie medijų ir informacinio raštingumo pliusai ir minusai,  pristatė kolegijos lektorė Rita Jakutienė. Skaitymas ir rašymas visuomet buvo svarbus dalykas žmonių gyvenime – tai buvo veikla, kuria žmonės užsiiminėjo dar iki tol, kol pasirodė įvairios medijos. Medijai tapus nuolatine mūsų gyvenimo dalimi, reikia mokytis to paties – kaip ją naudoti, taip pat suteikti gebėjimus kontroliuoti savo gyvenimą medijose ir tai daryti kūrybiškai, kalbėjo lektorė.

   Baigiamąjį pranešimą skaitė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėja, kolegijos lektorė Laima Naujokienė, kuri pristatė prezentavimo techniką Pecha Kucha (ペチャクチャ). Tai yra specialus pristatymo formatas, kurio pagalba informacijos turinys yra greitai ir efektyviai pateikiamas auditorijai. Ši prezentavimo technika yra plačiai taikoma visuomeniniuose renginiuose.

  Naudojantis šiuo formatu, pranešėjas nekontroliuoja savo pristatymo skaidrių – jų privalo būti 20 ir jos automatiškai keičiasi kas 20 sekundžių, kas lemia aiškiai apibrėžtą vieno pristatymo trukmę – 6 minutės ir 40 sekundžių. Ši technika buvo išrasta 2003-aisiais Tokijo architektų Astrid Klein bei Mark Dytham (KDa, Klein-Dytham Architecture), siekiant sudaryti sąlygas jauniems architektams ir dizaineriams susitikti, keistis kontaktais ir pristatinėti savo idėjas.

  Būtent šitoks pranešimo formatas pasirinktas buvo siekiant išlaikyti informaciją labai koncentruotą bei sukonkretintą, taip garantuojant auditorijos dėmesio išlaikymą, pranešėjų kiekio padidinimą. Pranešimo pavadinimas „Pecha Kucha“ parinktas remiantis japonišku terminu, reiškiančiu patį šnekėjimo garsą (angl. „chit-chat“, reiškiantis trumpą kalbą, o lietuvių kalboje tiksliausias vertimas būtų „šnipštelėjimas“).

Konferencijos metu  progimnazija ir Šiaulių valstybine kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

  Tikėtina, kad neslūgstant temos aktualumui bei progimnazijos ir kolegijos bendradarbiavimo entuziazmui, konferencija taps tęstiniu idėjų ir žinių pasidalijimo projektu.                                                                   Konferencijos organizatorė 

progimnazijos bibliotekininkė  V.Šiaudvytienė

Rask mus Facebook'e