Marijampolės bibliotekininkų išvyka

  Marijampolės savivaldybės mokyklų bibliotekininkų būrelio pirmininkė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekos vedėja Snaigė Raguckienė organizavo mokyklų bibliotekininkams išvyką automobiliais po žymias istorines Suvalkijos vietas. Kelionei vadovavo ir būti gidu mielai sutiko istorijos pedagogas Benjaminas Mašalaitis. Jis suteikė galimybę išsamiau susipažinti su turtingu regiono istoriniu ir kultūriniu paveldu, aplankant daug objektų, sietinų su Lietuvos valstybingumu, kultūrine ir švietėjiškąja veikla, žymių žmonių gyvenimu. 

  Kelionės maršrutas prasidėjo nuo Šv. Onos bažnyčios Alvito kaime Vilkaviškio rajone. Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su rūsiu, vienanavė, altorius yra nišoje. Bažnyčios šventoriaus tvora mūrinė. Apie ten stovėjusią bažnyčią, statytą apie 1615 m. daug įdomių istorinių faktų pateikė B.Mašalaitis. Kelionė tęsėsi pro Alvito ežerą, link bu­vu­sios dva­ro spi­ri­to va­ryk­los, pa­žy­mė­tos kul­tū­ros pa­vel­do ženk­lu. Šis pa­sta­tas statytas 1870 m.  Šalia spirito varyklos An­ta­nas Ty­zen­hau­zas įkū­rė dva­rą, vėliau jį nupirko gra­fai Gau­rons­kiai. Ir vėl tesėsi įdomus Benjamino Mašalaičio pasakojimas apie  tuometinį gyvenimą. Apie tai kaip buvo laukiama Šv. Onos atlaidų, kaip jiems ruošiamasi, tvarkomasi, švarinamasi, kepami pyragai, verdama karka, užraugiama šviežių agurkų. Atlaidų dieną net skilandis būdavo prapjaunamas. Jau prieš savaitę į Alvitą eidavo ubagai. Vietiniai žmonės pasakojo savo prisiminimuose, kad ubagai būdavo pamaitinami, kartais net apnakvydinami kluone ant šieno. Daug būdavo atvykusių žmonių iš toli.

  Dar buvo aplankytos Alvito civilinės kapinės. Jos įkurtos XIX a. II p. Jų teritorijoje yra Savanorių kapai, kurios 1936–1937 m. buvo įrengtos šaulių vado Vlado Tarasonio rūpesčiu. Buvo aplankytas  ir S.Nėries sūnaus S.Bučo kapas.

  Kelionė tęsėsi į poetės Salomėjos Nėries gimtinę Kiršuose. Čia išlikęs tik raudonų plytų tvartas bei svirnas, namo pamatai, didelis sodas, daug medžių, poetės apdainuotais diemedis, „miegančioji“ obelis, kurios viena šaka driekiasi žeme. Ant šios šakos poetė mėgusi sėdėti. Šiuo metu sodyboje gyvena poetės marti, maloniai priėmusi ir pasidalijusi prisiminimais, pasakojimais kokiu ritmu sodybos gyvenimas teka dabar.

Aplankyta ir netoliese esanti poeto Kazio Bradūno tėviškė. Šiuo metu ją žymi skulptūrinė kompozicija su simboliniais vartais, sukurtais tautodailininko Raimundo Blažaičio. „Mano tėviškę užkasė gyvą,/ Užpylė gruzdu, pelenais...“ – tai Kazio Bradūno žodžiai, išpjaustyti medyje poeto žemininko gimtinėje. 2013 metais buvo atstatytas ir pašventintas senasis sodybos kryžius.

  Paskutinis kelionės objektas buvo Paežerių dvaro rūmai. Unikalus Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Dvaro pradžia turėtų siekti XVI-XVII a., rūmai perpinti barokinės ir klasicistinės formos. Prieš rūmus yra ovalinė apvažiuojamoji veja, kurios dešinėje stovi dvaro oficina su Belvederio bokštu, už jų – dvaro ledainė. Rūmus juosia mišraus tipo parkas, šalia - Paežerių ežeras.

  Marijampolės mokyklų bibliotekininkai aplankė šį poetišką kraštą. Įspūdžiai štrichais įsirėžė atmintyje. Vieniems kaip vaikystės prisiminimas, kitus jaudino žmogaus būties fragmentiškumas, dar kitiems norėjosi klaidžioti plačiais laukais už Širvintos upelio. Neapsakomas jausmas sako, kaip verta pabuvoti tokiose vietose, kur gyveno žmonės, pasirinkę uždavinį nešti į tautiečių širdis tai, kas žadintų aukščiausias ir prakilniausias jėgas.

Marijampolės savivaldybės mokyklų bibliotekininkų būrelio narė, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Laima Vaičiūnienė 

Rask mus Facebook'e