Konferencija „Skaitymas – raktas į savarankišką ir kūrybišką mąstymą”

  Gegužės 27 d. Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje vyko Kauno rajono švietimo centro ir Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) organizuota respublikinė konferencija „Skaitymas – raktas į savarankišką ir kūrybišką mąstymą”, subūrusi beveik 150 mokyklų bibliotekininkų iš visos Lietuvos. Buvo diskutuota ko reikia, kad mokiniai daugiau skaitytų, kokią reikšmę turi skaitymas asmenybės vystymuisi, bei ieškota atsakymų kaip bibliotekininkas gali prisidėti formuojant mokyklos bendruomenės teigiamą požiūrį į skaitymą. Tai jau antroji LMBDA rengta konferencija, šiemet ji skirta Bibliotekų metams paminėti. Renginį finansavo LR Švietimo ir mokslo ministerija.

  Konferencija prasidėjo Jonučių progimnazijos moksleivių koncertu. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžusi, jog konferencijos tikslas – nacionalinio lygmens. Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Emilija Bugailiškienė akcentavo painius mokyklų bibliotekininkų profesinius  klausimus.  Mokyklos direktorius Jonas Petkevičius sveikindamas konferencijos dalyvius trumpai pristatė mokyklą, pasidžiaugė

gražiausiais mokinių kūrybiniais laimėjimais ir pasiekimais, progimnazijos bibliotekos nuveiktais darbais.

 Pirmąjį konferencijoje pranešimą skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vyr. specialistė Nida Poderienė, tema “Skaitymas – raktas į savarankiško ir kūrybinio mąstymo ugdymą”. Pranešėja, remdamasi moksliniais tyrimais, konstatavo faktą, jog skaitymas lemia bendrųjų mąstymo gebėjimų – analizuoti, reflektuoti, vertinti, lyginti – rezultatus. Tačiau šiais laikais, kai naujausios technologijos skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, knyga išstumiama iš sociokultūrinės erdvės, mokiniai vis mažiau laiko skiria skaitymui, tad ir mokinių pasiekimai kasmet vis prastesni. ŠMM duomenimis Lietuvos penkiolikmečių mokymo(si) rezultatai netenkina švietimo bendruomenės ir visuomenės lūkesčių. PISA tyrimas rodo, kad šalyje daug mokinių, kurių pasiekimai yra žemi, ir mažai tų, kurie geba pasiekti aukščiausius pasiekimų lygmenis. Norint keisti situaciją, reikia taikyti aukštesnius reikalavimus skaitymo pasiekimams, todėl 2008 metų lietuvių kalbos programos yra kardinaliai pakeistos. Keliami aukštesni reikalavimai skaitymo pasiekimams, pereinama prie sisteminio kalbos mokymo, literatūros turinys formuojamas vertybiniu, estetiniu, kultūriniu, tautinės tapatybės ugdymo principais. Pasak Nidos Poderienės, dabar mokyklų bibliotekininkai turi peržiūrėti knygų fondus ir labai kryptingai juos komplektuoti,  bendradarbiauti su lietuvių kalbos mokytojais, ugdyti mokinių skaitymo gebėjimus.

 Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pranešime "Lietuvos kultūros asmenybės naujoje Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje”, teigė, kad literatūros dėstymas mokykloje turėtų būti “asmenybinis”. Mokiniai privalo susipažinti su lietuvių ir kitų tautų literatūra, su kitais Lietuvos kultūrai svarbiais tekstais, iškiliomis asmenybėmis, kultūrai reikšmingais istoriniais įvykiais, ir čia mokyklos bibliotekos gali reikšmingai prisidėti.

  Dalia Balčytytė, Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacijos išteklių centro

vadovės pavaduotoja, pranešime "Kodėl aš skaitau? Informacinio raštingumo įgūdžiai savarankiškam mąstymui“ pasidalino savo darbo su

jaunais žmonėmis patirtimi, kalbėjo apie tai, jog jaunoji karta gerai išmano technologines naujų priemonių savybes, bet neretai nesugeba surasti teisingo ir išsamaus atsakymo, stokoja kritinio požiūrio vertinant informaciją internete, nemoka susikaupti ir ekrane perskaityti ilgesnio teksto. Daugelis šiuolaikinių paauglių abejoja surasto turinio kokybe, nėra tikri dėl šaltinių patikimumo, naudojasi populiariais, bet ne visada patikimais informacijos paieškos būdais. Jie demonstruoja spragas, kurias galėtų panaikinti informacinio raštingumo kompetencijos, kurias ugdyti turėtų mokyklos biblioteka. Šiandien bibliotekininko kaip edukatoriaus vaidmuo mokykloje ypatingai svarbus ir atsakingas.

  Psichologė Raimunda Žiulytė, Kauno psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė, pranešime „Skaitymas ir ugdymas“ kalbėjo apie tai, kad dabar rašymo ir skaitymo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių mokymosi sutrikimų. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeninė kultūra stiprina greitą dėmesio kaitą, o daugybė išsiblaškymo šaltinių pakenks lėtesniems, daugiau pažintinių galių reikalaujantiems supratimo procesams, kuriuos formuoja atidus ir gilus skaitymas. Dėl šių

priežasčių mokymas neturėtų būti orientuotas tik į IKT raštingumą ir skaitymą ekrane, nes mokiniams taip pat reikia plėtoti gabumus skaityti informatyvius ir aiškinamuosius tekstus bei būtina gilintis į grožinę literatūrą. Todėl reikia stiprinti mokyklos bibliotekas, kad knyga visada būtų šalia mokinio.

  Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos tėvų forumo tarybos

narys Darius Trečiakauskas, iškėlė klausimą „kokia turėtų būti mokyklos

biblioteka“? Kalbėjo apie tai, jog gera mokyklos biblioteka turi (privalo

turėti) gausius, kryptingus ir „teisingus“ literatūros fondus. Bibliotekoje turėtų būti organizuojami įvairūs skaitymo skatinimo renginiai, teikiamos specifinės paslaugos (mokomųjų filmų nuoma, specializuotas vaikų kambarys, žaidimai, knygų užsakymas internetu).

  Po plenarinių pranešimų buvo dalinamasi patirtimi, sėkmės istorijomis. Vaida Trofimišinienė, Lapių pagrindinės mokyklos direktorė, papasakojo apie savo mokyklos bibliotekoje organizuojamus renginius: naktinius knygų skaitymus, garsinius skaitymus, knygų klubo veiklą, literatūrines popietes ir kt. Direktorė pasidžiaugė, kad jų mokyklos biblioteka yra bendruomenės traukos centras. Dalia Kukenienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos bibliotekininkė, pasidalino savo darbo patirtimi. Donatas Puslys, Bernardinai.lt redaktoroius sužavėjo nuoširdžiu pasakojimu kaip jis pats surado kelią į knygą, ką duoda skaitymas jaunam žmogui. Pranešėjas prisipažino, kad jam labai patinka atvažiuoti į mokyklas, mokyklų bibliotekas, kalbėtis su mokiniais. Jis prižadėjo aplankyti Kauno rajono Lapų pagrindinės mokyklos biblioteką, o taip pat ir kitas Lietuvos mokyklas, kalbėtis su mokiniais apie knygas. Rita Šukytė, asociacijos "Langas į ateitį" projektų koordinatorė pristatė Kūrybiškų veiklų mokyklose pavyzdžius.

 Renginys baigėsi diskusijomis. Nida Poderienė atsakė į bibliotekininkams rūpimus klausimus. Konferenciją apibendrino LMBDA pirmininkė Rima Noreikienė. Konferencijoje buvo suformuluoti pasiūlymai Švietimo ir mokslo ministerijai. Juose kalbama apie tai, kad mokinių skaitymo pasiekimus pagerinti galima tik suvienijus bibliotekininkų, mokytojų, tėvų ir kitų suinteresuotų grupių pastangas. Reikalingas šių grupių bendradarbiavimo stiprinimas visais lygmenimis – mokyklos, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerijos. Turi būti priimta ilgalaikė skaitymo skatinimo programa, kurioje būtų numatyti būdai ir priemonės, bei skirtos tikslinės lėšos. LMBDA yra pasirengusi aktyviai dalyvauti darbo grupėse su ŠMM atstovais dėl ilgalaikės skaitymo skatinimo programos kūrimo bei įvairių skaitymo skatinimo projektų inicijavimo švietimo srityje.

Pranešimų skaidrės

N. Poderienė. Skaitymas - kaip raktas į savarankišką ir kūrybinį mąstymą.
Skaitymas.pdf
Adobe Acrobat Document 2.8 MB
R. Žiulytė. Skaitymas ir ugdymasis.
Apie_skaityma.pdf
Adobe Acrobat Document 1.5 MB
D. Balčytytė. Kodėl aš skaitau? Informacinio raštingumo įgūdžiai savarankiškam mąstymui.
Kodel_as_skaitau.pdf
Adobe Acrobat Document 1.5 MB
R. Šukytė. Internetas bibliotekoje. Kaip kūrybiškai šviesti mokinius apie IT saugumą.
LMBDA renginys_20160527.pdf
Adobe Acrobat Document 1.2 MB

Rask mus Facebook'e