Metodinių būrelių veikla

  Rugsėjo 20 dieną LMBDA valdyba pakvietė pasikalbėti visus Lietuvoje veikiančių mokyklų bibliotekininkų metodinių ratelių pirmininkus. Toks virtualus susitikimas buvo suorganizuotas pirmą kartą.  Jo tikslas buvo telkti profesinę bendruomenę, pristatyti asociacijos veiklą, kviesti prie asociacijos prisijungti naujus narius, dalintis informacija ir gauti atgalinį ryšį. O metodinių ratelių tinklas tam yra puikus būdas, be to, pirmininkais renkami iniciatyvūs, savo darbą žinantys rajonų atstovai, suprantantys koks svarbus yra bendradarbiavimas.

  LMBDA toks susitikimas labai vertingas, nes atstovaujant visų mokyklų bibliotekininkų interesus, bendraujant su valdžios ar kitomis institucijomis reikia žinoti kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena mokyklų bibliotekininkai visoje Lietuvoje. Pokalbyje išryškėjo, kad problemos tos pačios - mažėjantis mokyklų bibliotekų skaičius, mažėjantys etatai, darbas dalimi etato, laikinas darbas tik metams, pačių bibliotekininkių neaktyvumas. Kita didelė problema - kadrų kaita. Senas profesionales bibliotekininkes pamažu keičia mokytojai arba žmonės neturintys pasirengimo. Jie bibliotekininkystės žinių turi įgyti savarankiškai. Todėl labai svarbi metodinė pagalba. Asociacija planuoja rengti ir vienoje vienoje skelbti medžiagą pagrindiniais profesiniais klausimais. Tai pagelbės ir naujai pradėjusiems dirbti kolegoms, ir metodinių ratelių pirmininkams, atsakingiems už metodinę veiklą ir pagalbą. Dar viena problema, kurią nuolatos akcentuoja bibliotekininkai - neatnaujinami bibliotekų fondai. Turi būti numatytos tikslinės lėšos grožinei literatūrai įsigyti. 

  Nepaisant problemų, yra kuo pasidžiaugti. Visų pirma, Lietuvoje išliko stiprios  mokyklų bibliotekos, mokyklų bibliotekininkai įgijo naujų kompetencijų, jie tapo svarbūs ugdymo proceso dalyviai, mokytojų pagalbininkai, daugelio veiklų mokykloje iniciatoriai. Tam pasitarnavo ir asociacijos išpopuliarintas spalis - mokyklų bibliotekų mėnuo, taip pat išverstos IFLA gairės mokyklų bibliotekoms, kurios formuoja naują supratimą apie mokyklos biblioteką, jos besikeičiantį vaidmenį, įtaką moksleivių pasiekimams. Taip pat nudžiugino ir tai, kad yra rajonų, kuriuose buvo nutrūkusi metodinė veikla, o dabar vėl atkurta. 

  Susitikimo metu buvo mezgami kontaktai bendradarbiavimui tarp atskirų rajonų. LMBDA pasidalino ateities planais: ir toliau populiarinti geras užsienio patirtis, į lietuvių kalbą išversti Mokyklų bibliotekų manifestą, stiprinti bendradarbiavimą tarp asociacijos narių - rengti virtualius pokalbius iš anksto numatytomis temomis, stiprinti metodinę pagalbą, organizuoti konferenciją.  

    Susitikimas užtruko, tačiau tai rodo, kad tokių pokalbių ir susitikimų reikia. 

 2020 m. gegužės 6 d. įvyko Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio susitikimas, kurį nuotoliniu būdu per ZOOM platformą organizavo Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Snaiguolė Raguckienė. Pagrindinė susitikimo tema – švietimo įstaigų bibliotekų darbo organizavimo nuotoliniu būdu patirtis ir problemos.

 Mokyklų bibliotekininkės tarpusavyje pasidalino vykdomais nuotoliniais darbais: prasmingam laikui kuriamą ir sisteminamą internete paskelbtų

įvairiausių nuorodų sąrašą apie nemokamas elektronines, audio knygas, filmus, spektaklius internete, mediatekas, pasaulio muziejus ir bibliotekas, bei ten organizuojamas virtualias parodas, įvairias virtualias kultūros paveldo svetaines, edukacijas, vaizdo pamokas „Youtube“ ir

t.t. Buvo kalbėta apie skaitymo skatinimą įvairiais būdais. Tai rašiniai, konkursai, viktorinos, garsiniai skaitymai, individualios konsultacijos ir pan. Vyko diskusija apie karantino metu vykdomus konkrečius bibliotekininkų darbus ir jų formas, taip pat kalbėta apie šio darbo

planavimą.

 Snaigė Raguckienė teigė, kad tokio pobūdžio susitikimas per ZOOM platformą, suteikė galimybę pasidalinti konkrečiomis veiklomis. Kad patirta nauda padės išlaikyti teigiamą požiūrį ir emocijas ir, kad priverstinis laikas namuose bus kiek galima sklandesnis. Nėra kito kelio – tik įveikti šį iššūkį.

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Laima Vaičiūnienė

       Kauno rajono mokyklų bibliotekininkės susitikę virtualiame pasitarime aptarė savo veiklas, pasidalino problemomis ir karantino metu atsiradusiais iššūkiais. Kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga, patirtys įvairios. Keletos mokyklų bibliotekininkės sutiko pasidalinti savo patirtimi.

     Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos bibliotekininkė Kristina Janulienė šiuo metu bibliotekoje skaitmenizuoja fondą, vykdo bendras veiklas su pradinių klasių mokytojais. Melagių - juokų dieną pasakas skaitė virtualiai. Gimnazijos biblioteka dalyvauja "ETwinning tarptautiniame projekte "Tarpkultūrinis komunikacijos įgūdžių tobulinimas užsienio ir kitų dalykų pamokose". Buvo surengta virtuali paroda (mokytojų pirmosios skaitytos knygos) - Tarptautinės vaikų dienos proga. Su pradinukais gaminami knygų skirtukai.

      Neveronių gimnazijos bibliotekininkė Daiva Paškevičienė karantino metu, nuotoliniu būdu, organizavo mokiniams įvairias veiklas. Didelio dėmesio susilaukė akcija „Skaitymo akimirkos karantino spąstuose“, į kurią įsitraukė visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai, tėvai, seneliai, mokytojai. Šios akcijos tikslas buvo patirti skaitymo džiaugsmą ir malonumą, kurį suteikia knyga. Tiesiog pajusti knygos magiją, prasmingai, turiningai praleisti laiką, turėti galimybę prisiliesti prie istorijos, pasinerti į fantazijos pasaulį, įžvelgiant stebuklus pilkoje kasdienybėje.Bendradarbaiujant su lietuvių kalbos mokytoja Audrone Rainiene organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Kuriame akrostichu užšifruotą balandžio mėnesio vertybę – „Išmintis“ ir „Laiškas draugui apie perskaitytą knygą“. Minint balandžio 23 d. – Pasaulinę knygos dieną, bendradarbiaujant su dailės mokytoja Rita Sidkoviene, vyko knygos iliustracijų kūrimas įvairiomis technikomis „Rekomenduoju perskaityti“.

     Ežerėlio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Jūratė Vasilienė bendradarbiauja su mokyklos lituanistėmis, pateikdama privalomos ir kitos reikalingos literatūros legalias prieigas internete. Bibliotekininkė pradinių klasių mokytojoms padeda organizuoti nuotolinis susitikimus su vaikų rašytojais. Dalyvauja mokytojų tarybos posėdžiuose ir susirinkimuose. Rašo jau įvykusių projektų ataskaitas bei planus. Bendradarbiauja su administracija ir kolegomis tiriant naujų vadovėlių poreikį 2020/2021 m.m, bei galimybes juos įsigyti. Nuotoliniu būdu išduoda reikalingą elektroninę ir popierinę literatūrą. Dalyvauja Kauno r. bibliotekininkų metodinės grupės veikloje.

        Jonučių progimnazijos bibliotekininkė Rosita Sakalauskienė kartu su Tauragės vaikų biblioteka (idėjos autoriai) dalyvauja renkant "Superinę knygą". Vaikai siunčia labiausiai patikusios knygos iliustracijas, mes dalinamės piešiniais bibliotekos tinklaraštyje ir TVB facebook paskyroje. Vėliau bus sudarytas vaikų rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašas. Bibliotekininkė dalinasi nuorodomis knygų skaitymui ir mokymuisi.

      Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė kasdien įgarsina pasaką ir išsiunčia pradinių klasių ir priešmokyklinių grupių vaikams ją išklausyti. Bibliotekininkė suorganizavo bendrą Lapių pagrindinės mokyklos ir dailininkės J.Gurskienės projektą "Skaitymo laikas. Kartu ir atskirai. Pasaulis apsivertė aukštyn kojom." Dailininkės iliustracijoms mokiniai kuria istorijas ir deda jas į vieną knygą. Mokiniams padeda mokyklos lituanistės Č.Kainauskienė ir L.Kaukėnienė.

 Linkime visiems pasinaudoti išskirtiniu laiku ir ieškoti naujų galimybių.

Kauno rajono mokyklų bibliotekininkų metodinis būrelis

                                                                            Kristina Brazauskienė 

  LMBDA ėmėsi iniciatyvos ir išvertė atnaujintas IFLA gaires mokyklų bibliotekoms (2015 m.). Jas galima rasti oficialiame IFLA puslapyje.  Šis Gairių vertimas reikšmingas profesinio tobulėjimo ir mokyklos bibliotekos kaip lygiavertės ugdymo proceso dalyvės interesų gynimo kontekste. Gairių vertimą parėmė programinės įrangos kūrimo bendrovė "Asseco Lietuva", kurianti sprendimus bibliotekoms daugiau kaip 20 metų. Iki dabar turėjome Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2004 metais išleistą pirmąjį vertimą. O kas naujo šiose gairėse? Mokymosi procesas tapo aktyvus, sparčiai kinta informacinis pasaulis, todėl keičiasi ir mokyklos bibliotekos vaidmuo. Biblioteka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip skaitmeninė erdvė mokymuisi, o mokyklos bibliotekininkas ne tik informacijos išteklių prižiūrėtojas, bet aktyvus mokymosi pagalbininkas. Atsirado naujų iššūkių informacijos vartotojams. Jie turi būti atsakingi ir etiški, gebėti mokytis savarankiškai, suvokti savo poreikius informacijai, žinoti, kaip rasti reikiamą ir patikimą informaciją,  naudotis technologijų priemonėmis tai informacijai gauti ir norimam rezultatui pateikti.  

  Atnaujintose gairėse kalbama apie mokyklos bibliotekos misiją, kuri įtvirtinta  1999 m. IFLA/UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste –teikiant informaciją, idėjas ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, sudaryti galimybes mokyklų bendruomenėms gerinti mokymą ir mokymąsi.  Tačiau daugiau dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Mokslinių tyrimų duomenimis, svarbiausia veiksmingos mokyklos bibliotekos prielaida – kvalifikuotas mokyklos bibliotekos specialistas turintis  pedagoginį pasirengimą. Pasaulyje yra įvairiausių praktikų, ši pareigybė gali vadintis įvairiai (pvz., mokyklos bibliotekininkas, mokyklos bibliotekos medijų specialistas, informacijos specialistas, mokytojas–bibliotekininkas), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas – mokyklos bibliotekininkas. Kita veiksmingos mokyklos bibliotekos sąlyga – pedagoginė bibliotekos programa.  Tai yra suplanuotos įvairiapusės mokymo ir mokymosi veiklos bibliotekoje, kur didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo ugdymui ir skaitymo skatinimui,   informaciniam ir medijų raštingumui , informacinėms kompetencijoms,  daugialypiam raštingumui (angl. transliteracy), mokymuisi tyrinėjant (pvz., problemų sprendimu grindžiamam mokymuisi, kritiniam mąstymui), technologijų integravimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Lietuvoje tokios programos mes neturime, tačiau vis daugiau kalbame apie informacinio ir medijų raštingumo programą, kuri būtų labai aktuali šiuolaikinei mokyklai. Tai mokymas dirbti su informacija, naudotis įvairiausių formatų šaltiniais, juos vertinti, dirbti su duomenimis ir kurti naujus žinių produktus. Ne mažiau svarbu ir skaitymo ugdymas: mokymas skaityti grožinį kūrinį, susikaupti, išmokti mėgautis skaitymu, kalbėti apie knygas.

  Esminę mokyklos bibliotekininko darbo dalį sudaro bendradarbiavimas su mokyklos administracija ir mokytojais. Tik turėdamas palaikymą, mokyklos bibliotekininkas savo  žiniomis bei įgūdžiais, susijusiais su informacijos teikimu ir išteklių naudojimu, gali sėkmingai prisidėti prie mokymo ir mokymosi veiklos, ją išplėsti ir individualizuoti.

 Visiškai nauja sritis yra ir mokyklų bibliotekų vertinimas, vertinimo metodai, viešieji ryšiai ir advokacija. Prieduose pateikiama pavyzdiniai bibliotekos ir bibliotekos programų vertinimo klausimai, daug pavyzdžių, išsamus literatūros ir nuorodų sąrašas.

 Gairėse atsispindi kompromisas tarp siekiamybės ir to, ko pagrįstai galima tikėtis. Tai dokumentas, skatinantis mokyklų bibliotekų vystymąsi ir interesų gynimą visame pasaulyje, kiekviena šalis jį turėtų prisitaikyti atsižvelgdama į savo švietimo sistemą, įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. LMBDA tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims. 

Šių metų rugsėjo 19 d.  Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre vyko Marijampolės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinis pasitarimas. Jame dalyvavo Marijampolės švietimo skyriaus vyresnioji specialistė,  kuruojanti mokyklų bibliotekų darbą, Angelė Mikulienė ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro metodininkas Vygantas Dilys. Pasitarimo dienotvarkėje buvo svarstyti šeši pagrindiniai klausimai. Tai Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės A.Mikulienės pasisakymas. Marijampolės švietimo centro metodininko, kuruojančio švietimo įstaigų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo(si ) poreikių tyrimą, metodinės veiklos koordinavimą, Vyganto Dilio pasisakymas. Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio veiklos ataskaitą už 2016 - 2019 m. pristatė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė Snaiguolė Raguckienė. Įvyko naujojo metodinio būrelio pirmininko rinkimai. Buvo suplanuota Marijampolės švietimo įstaigų bibliotekų metodinio būrelio veikla 2019 - 2020  m.m. Nagrinėti einamieji klausimai.

  Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) narės bibliotekininkės Eglė Kazlauskienė (Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje) ir Vitalija Jančauskienė (Tauragės Suaugusiųjų mokymo centras) lankėmės Bergeno (Norvegija) viešojoje bibliotekoje, š.m. birželio 15 d.. Vizito tikslas buvo sužinoti, kaip Norvegijoje mokiniai skatinami skaityti vasaros atostogų metu. 

  Susitikimą organizavo Bergeno viešosios bibliotekos vaikų skyriaus specialistės. Susipažinome su bibliotekos veikla, skyriais bei vaikų skaitymo skatinimo programa. Bibliotekos specialistės perteikė savo patirtį, kaip ugdyti skirtingo amžiaus vaikus (2 - 4 m., 4 - 6 m., 6 - 8 m., 8 - 12 m.). Labiausiai sudomino tai, kad Norvegijoje nacionaliniu lygiu vykdoma skaitymo skatinimo programa per vasarą, kuri vadinasi Sommerles https://sommerles.no/. Jos esmė yra skatinti mokyklinio amžiaus vaikus registruoti perskaitytas knygas nurodytoje platformoje nuo liepos 1d. iki rugpjūčio 31 d. Už perskaitytas  knygas vaikai renka balus, trofėjus ir prizus pagal iš anksto pateiktas užduotis bibliotekose. Perskaičius numatytą knygų skaičių, pasiekiamas naujas lygis, po kurio reikia kreiptis į viešąją biblioteką ir joje gauti raktinius žodžius, pagal kuriuos ieškoma, kokių knygų reikia skaityti toliau, norint laimėti prizus. Pasiekus aukščiausią lygį, kurį pats skaitytojas išsikėlė, mokinys apdovanojamas bibliotekos prizais.

  Bergeno viešojoje bibliotekoje lankosi įvairių tautybių mokiniai, todėl daug dėmesio skiriama tarptautiškumo skatinimui. Jiems suteikiama  galimybė skaityti neatsižvelgiant į kalbą ar tautybę. Specialistės pateikė kelis įgyvendintus projektus, kurių dėka pavyko įtraukti įvairių bendruomenių vaikus į bibliotekos veiklas. Vienas iš būdų - bibliotekoje komplektuoti ir saugoti iliustruotas vaikų knygas, kurių tekstai išversti dviem kalbomis (pvz. kurdų ir norvegų, tamilų ir norvegų, olandų ir norvegų, lietuvių ir norvegų ir t.t.). Tai puiki galimybė skaityti knygas išverstas gimtąją ir norvegų kalba tuo pačiu metu.

  Kitas būdas - suteikti galimybę iš kitų šalių atvykusiems vaikams pasirinkti knygas savo gimtąją kalba. Jie be vargo gali rasti knygų išverstas savo gimtąją kalba. Buvome maloniai nustebintos, nes tarp komplektuojamų iliustruotų knygų vaikams radome ir lietuvių kalba išleistas knygas. Vaikams suteikiama galimybė skaityti ne tik tos šalies kalba, kurioje gyvena, bet ir jų gimtąja kalba, tai skatina neužmiršti savo gimtos vietos ir šaknų. Skaitydami knygas tos šalies kalba, kurioje gyvena su šeima, vaikai sparčiau integruojasi į visuomenę, greičiau tampa pilnaverčiais bendruomenės nariais.

  Bergeno bibliotekos vaikų skyriuje daug dėmesio skiriama ne tik fondui, bet ir bibliotekos erdvėms, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams-skaitytojams. Bibliotekos patalpose įrengtos skaitymo erdvės ant palangių, poilsio kampeliai mamoms su kūdikiais, mažųjų skaitytojų žaidimų zonos yra edukacinio pobūdžio. Kompiuterines technologijas siekiama integruoti vaikų ugdymui lavinti. Tokiu būdu  šiuolaikiškai formuojami skaitymo įgūdžiai.

   Po susitikimo su Bergeno bibliotekos darbuotojomis kilo įdėjų ir minčių, kurias norėtume realizuoti Lietuvos bibliotekose. 

Dirbdamos mokyklų bibliotekose, pastebime, kad knygų skaitymas yra ženkliai sumažėjęs, vaikai ir mokiniai labiau naudojasi greitomis technologijomis, kai informacija pasiekiama labai greitai, tačiau tai neskatina gilesnio asmenybės tobulėjimo, popierinės knygos vis labiau išstumiamos iš kasdienio gyvenimo.

  Taigi manome, kad pasinaudojus norvegišku modeliu lietuviškose bibliotekose skatintume vaikus labiau domėtis popierinėmis knygomis, ugdytume brandesnę asmenybę su kokybiškomis vertybėmis, nes tik brandžios asmenybės gali kurti laisvą, nepriklausomą ir ekonomiškai tvarią Lietuvą.

 Eglė Kazlauskienė,

Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje bibliotekininkė

 Vitalija Jančauskienė,

Tauragės Suaugusiųjų mokymo centro bibliotekininkė 

   Norėdami daugiau sužinoti apie Telšius – lyg Romą, ant septynių kalvų, ankstų birželio 27 d. rytą bibliotekininkai išsiruošė susipažinti su nuostabiausiomis Telšių miesto puošmenomis.  

   Ekskursija vyko pėsčiomis. Kelionę  pradėjome su gide Aiste nuo Vilniaus kalvos, ant kurios stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, telšiškių vadinama mažąja bažnytėle. Nuo Vilniaus kalvelės matosi Zakso kalva, toliau lipome į aukščiausią Insulos kalvą, ant kurios stovi įspūdingi sakraliniai objektai: Katedra, seminarija, vyskupų rūmai.

Mūsų gidė gražia žemaitiška tarme mus pakvietė atrasti nuostabiausias Telšių miesto puošmenas.

  Pirmasis objektas – bronzinis medalis „Kodas“, kuriame reikėjo atskleisti užkoduotą informaciją. Netoliese – skulptūra „Meškos pėda“. Sakoma, kad patrynus skulptūros „Žemaitijos legendos“  meškutės nosį ji išpildo visus gerus norus!

– Jei įdėsite ranką į įspaustą leteną, galite būti tikri, kad būsite stiprus ir tvirtas lyg meškinas – patikino gidė.

– O dabar suraskime medalius „Žydukai“. Jie „įleisti“ pastatų plytose, jei patrinsite nosis, tikrai gali atnešti pinigų ir išminties. Patikėti, kad išsislapstę „žydukai“ ant miesto pastatų sienų atneš laimės ir pinigų... Tikite? Jei ne – šios ekskursijos metu įsitikinsite, kad Žemaitijos sostinė tikrai ypatinga – pasakojimą tęsė gidė.

  Pasukome prie skulptūros „Žemaitijos gaublys“, kurioje pavaizduotos Žemaitijos vietovės, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.

Stabtelėję prie skulptūros „Lietuvių skalikas“ sužinojome, kad skalikų šunų veislė XX a. baigė sunykti, o telšiškis Z. Goštautas ją atkūrė.

Jei ištroškote, atsigerkite vandens iš „Rotušės šulinio“ – pasiūlė gidė.

   Pasak senųjų Telšių miesto gyventojų, Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo.

   Suradome atminimo lentelę skirtą K. Petrauskui. Iki karo restoranėlyje, kur dabar įsikūrusi jauki kavinė „Pitlius“, svečiuodavosi pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas.

   Kopiame į įkalnę, kur Insulos kalvos šlaitą saugo Didžioji žemaičių siena. Meninėse plokštėse radome įamžintus Žemaitijai svarbius įvykius. Praėjus palei didžiąją sieną - dar viena skulptūra pavadinimu „Žemaitijos legendos“. Skulptūra vaizduoja Žemaitijos motiną - mešką, ant savo nugaros nešančią meškiukus bei vaikus, taip iliustruojant legendą, jog meškos padėjo žemaičiams auginti vaikus.

   Turbūt labiausiai matomas objektas mieste - Telšių katedros pastatas. Šioje vietoje yra stovėjusios medinės bažnyčios, kurios neišliko. Mūrinė buvo pradėta statyti 1761-aisiais, ir galutinai užbaigta 1794 m. Kiek vėliau, 1862-aisiais buvo sumūrytas bažnyčios bokštas, bet audrai jį pažeidus bokštas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas.

  Na, o antroji šios dienos išvykos į Telšius dalis „Džiugo“ sūrio degustacija. Ragavome 48, 36, 24, 18 ir 12 mėnesių brandintą kietąjį sūrį DŽIUGAS su obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis, riešutais, uogiene bei medumi. Išgirdome ir legendą apie Žemaitijos sostinės įkūrėją milžiną Džiugą, bei jo nuveiktus žygdarbius.

  Grįžome namo kupini įspūdžių, o tai suteikė geros energijos.

 V.Šiaudvytienė, Vinco Kudirkos progimnazijos bibliotekininkė,

Radviliškio savivaldybes švietimo įstaigų bibliotekininkų

metodinio būrelio pirmininkė