Lapkričio 10 dieną mokyklų bibliotekininkai susirinko į nuotolinę konferenciją „Mokyklos biblioteka - bendruomenės poreikiams“. Konferencijos tikslas buvo aptarti mokyklos bibliotekos vaidmenį švietimo bendruomenėje. Į Lietuvos mokyklų bibliotekas bandyta pažvelgti iš šalies - mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo vadovų akimis, palyginti su kitų šalių mokyklų bibliotekomis.
Konferenciją pradėję ir užbaigę moksleiviai iš Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos akcentavo saugią bibliotekos aplinką, vietą, kur jaunimas gali augti, kurti, išreikšti save, savarankiškai mokytis ir bendradarbiauti tarpusavyje.
Daug gerų pavyzdžių apie bibliotekos įsitraukimą į ugdymą, ypač į skaitymo skatinimą, pateikė Karalienės Mortos mokyklos Kaune vadovė Dovilė Manukian. Šioje mokykloje knyga nuolat yra šalia mokytojo ir vaiko. Mokiniai tvarkaraštyje turi numatytą laiką, kada eina į biblioteką skaityti, mokytis informacinio raštingumo ar tvarkyti knygas. Apie žaidimo svarbą skatinant vaikus skaityti kalbėjo rašytojas, žurnalo „Laimiukas“ redaktorius ir tėtis Virgis Šidlauskas.
NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius Vainas Brazdeikis mokyklų bibliotekininkams pristatė Atnaujintas bendrąsias programas, o EdTech centro administracinės grupės vadovė Vilma Venta Jankūnė - NŠA vykdomą projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuris skirtas skatinti švietimo inovacijų, grįstų skaitmeninėmis technologijomis, diegimą švietimo sektoriuje. Mokyklų bibliotekininkai, kaip lygiaverčiai švietimo sistemos dalyviai, turi žinoti apie pokyčius ir galimybes prie jų prisitaikyti. Pranešėja akcentavo mokyklos bibliotekininko kaip švietimo konsultanto ir skaitmeninių mokymo priemonių testuotojo galimybes.
Ypač reikšmingas buvo Italijos Roma Tre universiteto profesorės Liuzos Marquardt pranešimas „Inovatyvi mokyklos biblioteka“. Inovacija bibliotekų sektoriuje yra dviprasmiška sąvoka. Bibliotekos suvokiamos kaip statiška institucija, kur mažai pokyčių. Inovacijų diegimas gali būti radikali intervencija, įvedant naujus efektyvesnius procesus arba laipsniškas procesas. Kad biblioteka būtų efektyvi ji turi sujungti inovaciją ir kokybę. Čia, kaip ir bet kokioje inovacijoje, pagrindinis vaidmuo – žmogiškasis, daug kas priklauso nuo darbuotojo. Kitas labai svarbus dalykas – bendradarbiavimas. Tyrimai rodo, kad kai yra bendradarbiavimas tarp bibliotekininko ir mokytojo, ugdymo kokybė gerėja. Todėl būtina sąjunga tarp bibliotekininko ir mokytojo, tėvų, kitų bibliotekininkų. Pačioje mokykloje reikia kurti skaitymo kultūrą, kuri skatintų visus bendruomenės narius skaityti. Biblioteka turėtų inicijuoti šį procesą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į erdves, kurios būtų pritaikytos mokinių poreikiams, lengvai transformuojamos, knygos galėtų būti ne tik bibliotekoje, bet ir visos mokyklos erdvėse. Biblioteka turėtų užtikrinti prieigą tiek prie tradicinių, tiek prie skaitmeninių resursų. Italijoje populiarus ugdymas per paslaugas, kai prie bibliotekos kūrimo, knygų tvarkymo prisideda patys mokiniai. Tokios programos svarbios, kad moksleiviai išsiugdytų meilę skaitymui.
Ar Lietuvos mokyklų bibliotekos inovatyvios? Daug gerų žodžių profesorė Liuza Marquardt skyrė Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Kaip stiprybes išskyrė tai, kad kiekvienoje mokykloje yra biblioteka, kad vyksta įvairios iniciatyvos, įgyvendinamos skaitymo skatinimo programos, dirba nuostabus personalas, efektyviai veikia LMBDA. Šios išvados padarytos apibendrinus Roma Tre universiteto absolventės Janinos Aidulytės tyrimą „Mokyklų bibliotekos ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje: esamos padėties analizė ir apklausos rezultatai”. Tyrimas buvo pristatytas ir tarptautinėje IASL konferencijoje, vykusioje šių metų liepos 11-15 d. Tai labai reikšminga Lietuvos mokyklų bibliotekų reprecentacija tarptautinėje plotmėje. IASL nuolat pabrėžia, kaip svarbu stiprinti bibliotekų personalą ir didinti tarpusavio bendradarbiavimą, kurti mokyklų bibliotekų tinklą, kad atskleisti didesnį potencialą. Iliustruodama tai, pranešėja palygino kitų valstybių gerą patirtį. Remiantis portugalų modeliu, Italijoje buvo sukurtas bendras mokyklų bibliotekų tinklas ir portalas Sibis, kuriame matosi visos mokyklų bibliotekų paslaugos, bendri katalogai, bendros kultūrinio ugdymo iniciatyvos.
Įdomu buvo susipažinti ir su Šveicarijos mokyklų bibliotekomis. Pranešimą „Skaitymo reikšmė Šveicarijos mokyklose", skaitė Jūratė Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė. Šveicarijoje nėra valstybinės Švietimo ministerijos, atskiruose kantonuose yra atskiros ugdymo programos. Tačiau visur didelis dėmesys skiriamas skaitymui kaip pagrindinei kompetencijai, kad vaikai galėtų toliau savarankiškai mokytis. Tėvai taip pat aktyviai įsitraukia į ugdymo procesą, bibliotekose organizuojami skaitymo užsiėmimai. Neišmokęs skaityti ir suprasti teksto mokinys renkasi profesinį mokymą, tik 20 procentų šveicarų tęsia mokslą gimnazijoje.
Apibendrindama konferenciją Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) pirmininkė Žaneta Pratusevičienė išskyrė dvi pagrindines mintis:
1. Lietuvos mokyklų bibliotekos - stiprus švietimo sistemos partneris, būtina erdvė mokykloje savo paslaugomis ir ištekliais prisidedanti prie mokymo ir mokymosi, vieta moksleiviams augti ir tobulėti. Šią mintį patvirtina bendruomenė. Mes Lietuvoje turime pakankamai gerą įdirbį –mokyklų bibliotekos priklauso bendrai Lietuvos bibliotekų sistemai, dirba profesionalūs bibliotekininkai, yra vieningi fondų tvarkymo nuostatai. Iššūkiai susiję su besikeičiančiais mūsų bendruomenės poreikiais, su pokyčiais švietimo sistemoje, bendrojo ugdymo programose, skaitmenizacija. Mokyklų bibliotekos turi priimti tuos pokyčius, nuolat įsivertinti ir tobulėti. Šiuo metu LMBDA yra ta organizacija, kuri brėžia kryptį mokyklų bibliotekininkystei Lietuvoje. Išverstos IFLA Gairės mokyklų bibliotekoms, dalyvaujama tarptautinėse konferencijose, užmegzti ryšiai su profesore dėstytoja Luiza Marquardt ir verčiama jos knyga „Praktinis vadovas mokyklos bibliotekai“. Visa tai leidžia tobulinti mokyklų bibliotekų veiklą.
2. Skaitymas yra vienas iš pagrindinių būdų gauti žinias ir ugdyti asmenybę. Puikūs skaitymo įgūdžiai yra visos mokinio mokyklinės „karjeros“ pagrindas; jų neišsiugdžius neįmanoma pasiekti gerų mokymosi rezultatų aukštesnėse klasėse, įgyti gerą profesinį išsilavinimą, šviestis ir skleistis kaip kultūringai asmenybei. Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo įgūdžius. Tam reikia visų – bibliotekininkų, mokytojų, tėvų, rašytojų, švietimo politikos formuotojų, ŠMSM, NŠA - didesnių pastangų ir bendradarbiavimo.
Konferencija užbaigta rekomendacijomis, kurios papildytos apibendrinus konferencijos dalyvių refleksijas raštu:
- Kiekviena mokyklos biblioteka turėtų įsivertinti savo paslaugų poreikį bei kokybę savo mokyklos bendruomenėje ir lanksčiai reaguoti į pokyčius.
- Daugiau dėmesio skirti vaikų ir moksleivių skaitymo skatinimui. Mokyklos ir šalies lygmeniu rengti skaitymo skatinimo programas, stiprinti mokyklų bibliotekų vaidmenį ir aprūpinimą.
- Stiprinti tarpusavio bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Žaneta Pratusevičienė,
LMBDA pirmininkė